suvargti

suvar̃gti K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ¹, KŽ 1. intr. L netekti jėgų, pavargti, pailsti, nusikamuoti: Suvar̃gsta žmuoj an senystos LzŽ. Suvar̃gsta ana lig ašarų Vdk. Bevažinėdama teip suvargstù, kad nebesinori nieko Krs. Parvažiavau teip suvar̃gus, teip suvar̃gus – niekas nedaryta Mžš. Suvisu dar nesuvargaũ Šlčn. Ejom nuo Aknystos, suvar̃gom, subuvom Kvr. Sudulkėję baisiausiai, suvar̃gę važiuo[ja] Pln. Sugrįžo visas suvar̃gęs, prisikamavęs, bet linksmas Krs. Jis (elgeta) buvo labai suvargęs, tai atsisėdo netoli dvaro namų pasilsėt LTR(Šil). Vakare labai suvar̃gus buvau, neparvedžiau avelių Šd. Lietuviai, keliu suvargę, pirmu gurti, paskuo šalin skrieti pradėjo S.Dauk. Daba[r] žmonys suvar̃gę su tais valdiškais darbais Krž. Vargšai bėgo tokie suvar̃gusys Pln. Vaikai savo vargais suvar̃gę Grd. Pagaliaus vienas nestengdamas vis apgalėti, suvargęs namų kerštais, įpuolė į rūpesnį ir mirė S.Dauk. | Nebeištariu, liežiuvis suvar̃go Sdb. O dabar kojos ir apent suvar̃gusios, senatvia jau Trkn. | prk.: Vis išmetę, suvar̃gę dabar vyrai (juok.) Rdn. Pri kaimynų suvar̃gsta (įsigeria) karts vyraitis (juok.) Rdn. Ans protingas, tik su toms motriškoms suvar̃gęs (keičia žmonas) Plt.

suvargtinaĩ adv.: Nesuvargtinaĩ gal pareiti par visas bredmas sausu laiku Lk.

2. intr. išsikankinti: Skrandį operavo, didliai esu suvar̃gusi, sukentėjusi Yl. Rodos, negalėjau atsikelti atsisėdusi, tiek su strėnoms buvau suvar̃gusi End. | refl.: Erkė galia įsisurbties – i tau blogai, susivar̃gsys! Krš. 3. intr. LL317,326 pasidaryti neturtingam, nuskursti, nusigyventi: Troba sena buvo, suvar̃gę tokie atrodėm Šts. Ta muno vaikas vis suvar̃gusi ir suvar̃gusi, nėkaip nepragyvena Užv. Dár nesuvargaũ Šlčn. Te jau toks suvar̃gęs bajoras, šlėkta buvo Sb. Jis taip suvargęs buvo, kad jau neturėjo nė ką pavalgytie (ps.) Brt. Aš visiškai suvargau, nebeturėjau nė kuo užsigavėt LTR(Grk). O tas Simas, jau brolis, kur pasiliko ant seno gyvenimo, suvargo ir subiednėjo taip greitai po atsiskyrimo DS 217. Šį metą esu tiek suvar̃gusi nu tos statybos Tl. Po jų valdžia miestas povisam suvargo Jrk. Ieškojo savo suvargusių brolių ir mėgino juos ginti nuo prispaudėjų SkvApD7,27(komentaras). 4. intr. sumenkti, sunykti, nusilpti, išsekti: Po bėdų ir jis jau suvar̃gęs Mrc. Pasenę žmonys suvar̃gę LKT108(Tt). Jis toks suvar̃gęs yra, toks susilenkęs, susirietęs, gaila žiūrėt Jrb. Parvasar labai stipri buvau, o ant rudenio vėl suvargaũ Krs. Suvar̃gęs žmogus, labai negirdžia Bsg. Kai aš suvar̃gus, tei[p] ta troba suvar̃gus [p]Pžrl. Suvar̃go su tais vaikais beaugindama Pj. Suvar̃gsta iš jaunų dienų, pasku neturi kojų rankų Jnšk. Nuo to karto tas žmogus ėmė džiūt ir teip suvargo, kad vos laikėsi ant kojų LTR(Ant). Suvar̃gęs vaikas, suvar̃gęs, ir močia pasibaigus gatavai Slm. Ir tos kiaulės, kokios gi te, suvar̃gę visos Sb. ^ Suvargęs, sunykęs, kaip pleiskana rš. Suvar̃go, išseko kai šiekštas Ss. | part. praet.: Mano metų daug katrų jau nebėr, o katras ir yr, tai da daugiaus suvargèsnis atrodo Ob. | prk.: Mūs tas namas toks suvar̃gęs Vlkv. O tei suvar̃gom (didžiai įsirūpinom) su ūke: Jezau, tei atiduoda, tei ne žemę! Krš. Miestelis atrodė gerokai suvargęs rš. Suvar̃gusi žemė par kaitras, kaip pelenai, be gyvybės Krš. 5. intr. nuskursti, užnykti (apie augalus): Medis suvar̃gęs KII298. Man dar tas bijūnėlis yra, bet jis jau labai suvar̃gęs Jnš. Ka mat suvar̃go [gėlės], perniai nepatręšiau Sdb. Mėnulio nušviesti, tykiai stovėjo suvargę samanynų berželiai, mažaūgės pušaitės J.Balt. O pavakary jis (vėjas) tartum ir spalvas nulaižė nuo suvargusių želmenų ir miško dulksvą mėlynumą sugėrė M.Katil. 6. tr. baigti iškentėti (vargą): Tai totule manas, tai mieliausias, tai padabokie manų sunkų vargelių, tai tu padėkie o man jų suvargtie (rd.) Rod. 7. tr. sunkiai, vargstant ką padaryti, įsigyti: Uždirbom, supirkom, suvar̃gom visokio turto Mrj. Paki suvar̃gs, pastatis [namus], i numirs Klt. Vienas suvargaũ visus medžius iš miško Kp. Sugrėbiau, suvargau šieną Šts. Bambarduoja, griauja namus sùvargtus Gs. Daug darbo įdėjom, iki padarėm, iki suvar̃gom trobeles Vlkv. Čia valdžia nieko nepadėjo, viskas yra sùvargta žmonių Pgg. Jau ir remontus suvar̃gom Vvs. Mas neraštingi, kol suvar̃gom popierius [pensijai], praejo laiko Pvn. | refl. tr.: Rudenį ką užsiauginsam, susivar̃gsam kokį paršą ir važiuojam į Rygą Akm. Buvau susivar̃gęs [pinigų], nusipirkau ožką Pgg. Numaus po kokį kilometrą [žąsiukai] – kol susivarysi, susivar̃gsi Krtn. Kol tus popierius gaunas, suvar̃gstas, kol tien valdininkeliai sutvarko! Pvn. \ vargti; apvargti; atvargti; davargti; įvargti; išvargti; nuvargti; pavargti; parvargti; pervargti; pravargti; privargti; suvargti; užvargti